Per pandemiją sukurto klasterio stiprybe tapo įmones suvieniję sunkumai

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 60 įvairių sektorių įmones vienijančių klasterių. Dalindamiesi patirtimis ir žiniomis drauge susibūrę verslai kuria inovatyvius Lietuvoje ir už jos ribų svarbius produktus bei paslaugas. Viena iš tokių santalkų – sparčiai augantis Inovatyvios gamybos klasteris.

Klasteris sparčiai augo

Inovatyvios gamybos klasterio istorija prasidėjo 2020 m., kai keletas drauge susibūrusių inovatyvių gamybos įmonių – UAB „Pažangios inovacijos”, „Elinta”, „Precizika Metrology”, „Aedilis” ir „Baltled” – įsteigė Inovacijų grupę, siekiančią glaudesnio bendradarbiavimo.

Klasterio koordinatoriaus UAB „Pažangios Inovacijos” ir Gamybos inovacijų slėnio direktorius Gintaras Vilda teigia, kad 2020-ieji buvo kupini iššūkių. Didžiausias iš jų – COVID-19 pandemija, kurios metu verslai savo paslaugas pradėjo skaitmenizuoti dar intensyviau. Tačiau būtent šie sunkumai paskatino įmones dirbti ir išeičių ieškoti drauge.

„Nusprendėme įkurti klasterį, kuris įmonėms taptų pagrindu bendradarbiauti glaudžiau ir intensyviau: ir kuriant inovatyvius produktus, teikiant viena kitai paslaugas, ir projektinėse veiklose bei socialinėse iniciatyvose. Reikėjo platformos, kur galėtume dalintis aktualia informacija apie viešus finansavimo šaltinius ir priemones – kvietimus teikti paraiškas, tarptautines projektines galimybes, kurių išties apstu Lietuvoje ir Europoje”, – pasakoja jis.

Vos tik įkurto Inovatyvios gamybos klasterio narių gretos sparčiai plėtėsi ir šiandien jame jau 23 nariai. Tarp jų, ne tik didelės ir mažos įmonės, pramonės bendrovės, asociacijos, bet ir akademinė bendruomenė. Prie klasterio prisijungę Vilniaus universiteto Verslo mokykla bei Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymų centras (TechInn) jaunąją kartą padeda sudominti technologijomis ir skatina jas kurti savarankiškai.

Vienija bendri siekiai

Klasterio koordinatorė Jolanta Zubkauskienė pasakoja, kad Inovatyvios gamybos klasterio nares vienija ne bendras veiklos sektorius, bet gamybos ir skaitmeninimo procesai. Todėl klasteris buria visas naujų produktų gamybai reikalingas kompetencijas turinčias įmones. Tarp jų – gamybos automatizavimo, dirbtinio intelekto, energetinio efektyvumo, apšvietimo, optoelektronikos sprendimus siūlantys, plastiko gaminius ar trąšų analizatorius gaminantys verslai, reklamos bei kitų sričių profesionalai. Klasterio narius sieja ir dvi pagrindinės veiklos kryptys – skaitmeninimo/robotikos ir tvarios gamybos, taip prisidedant prie ES Žaliojo kurso.

Nors lyginant su kitais Lietuvoje įsikūrusiais klasteriais Inovatyvios gamybos klasteris dar jaunas, tačiau veiklą plečia dideliu greičiu. Jo narių tikslas – plėtoti naujus inovatyvius produktus nuo koncepcijos, prototipo, gaminio dizaino iki realaus produkto gamybos, įvedimo į rinką ar net logistikos.

Bendradarbiaudamos ir besidalydamos žiniomis šiuos rezultatus įmonės gali pasiekti greičiau ir efektyviau nei dirbdamos po vieną. Klasterio dėka nariai turi galimybę stiprinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) kompetencijas bei sąlygas prisijungti prie aukšto lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, pavyzdžiui, Eurostars”, „ERASMUS”, „Europos Horizontas” ir kt. programų.

Susibūrusių įmonių atstovai tiki, kad klasteris leis didinti jų žinomumą, skatins įsiliejimą į tarptautines vertės grandines ir padės ieškoti naujų partnerių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Drauge įkūrė skaitmeninių inovacijų centrą

Į klasterį susijungusias įmones nuo pat pradžių suvienijo ir dar vienas svarbus tikslas – sukurti ir išvystyti skaitmeninių inovacijų centrą. Inovacijų grupės-klasterio nariai kartu investavo į naujai kuriamo Gamybos inovacijų slėnio infrastruktūrą. Jo direktorius G. Vilda džiaugiasi, jog per vienus metus pavyko ne tik pastatyti gamybos inovatoriams skirtą centrą, stebinantį lietuvius bei čia atvykstančius užsieniečius, bet ir išvystyti visą novatoriškų įmonių ekosistemą.

Skaitmeninių inovacijų centre, kurio investicijos sieks daugiau nei 10 milijonų eurų, jau tiekiamos inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugos. Čia veikia 14 gamybinių laboratorijų, kuriose įsikūrusios įmonės gamina skaitmenines technologijas ir produktus, keliaujančius po visą pasaulį. Slėnyje veikia tiek žinomos Lietuvoje technologijų įmonės, tiek inovatyvius produktus dar tik pradedantys kurti startuoliai.

„Klientams padedame susipažinti su naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis bei įrengimais. Galime sukurti koncepcinius rinkoje neegzistuojančius sprendimus, sujungiančius mūsų klientų turimas „senas” mašinas, programinę įrangą su naujausiais automatizavimo, robotikos, dirbtinio intelekto ar virtualios realybės įrenginiais. Galime patarti, koks sprendimas klientui labiausiai tiktų dar prieš investuojant į planuojamus gamyklų patobulinimus. Baltijos šalių gamybininkai, pageidaujantys modernizuoti ar naujai suprojektuoti savo gamyklas, gali drąsiai kreiptis į mus”, – sako slėnio technologijų ir inovacijų vadovas Rolandas Lepardinas.

G. Vilda papildo, kad Europoje ir pasaulyje sparčiai vyksta Pramonė 4.0 revoliucija, jau prasidėjo Pramonė 5.0 ir 6.0 revoliucijos, o skaitmenizacija visuose sektoriuose įgavo didžiulį pagreitį, todėl Gamybos inovacijų slėnio įkūrimas Lietuvoje itin svarbus pasiekimas. „Drąsiai galime teigti, kad esame unikalus inovacijų centras, kuris turi savitą verslo modelį ir buria pažangiausias gamybos įmones, inovatorius, gamintojus ir tiekėjus į vieną klasterį.”

Klasterio narių įkurtame slėnyje taip pat veikia švietimo bei mokymo centras ir virtuali dvynių laboratorija, neturinti analogų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. „Startuoliams, inovatoriams ir technologijų kūrėjams sukūrėme ir sparčiai plėtojame virtualią platformą skirtą kurti, demonstruoti ir testuoti gamybos pramonėje naudojamas skaitmenines inovacijas. Naudodamiesi skaitmeniniais įrankiais čia idėjas virtualiai išbandyti galės įvairūs verslai” , – sako laboratoriją koordinuojančio UAB „IN RE” centro vadovas Arūnas Urbšys.

Idėjos – peržengia Lietuvos ribas

Kalbėdama apie iššūkius, su kuriais susiduria klasteriai, klasterio koordinatorė J. Zubkauskienė pasakoja, kad administravimo ir organizaciniai klausimai yra kasdienis, daug kantrybės reikalaujantis darbas. Tačiau didelių sunkumų nei kuriant Inovatyvios gamybos klasterį, nei šiandien jį plečiant nėra, nes veiklos strategiją noriai kuria visi nariai.

Pasiteiravus, kokiais jau įgyvendintais darbais labiausiai džiaugiasi, klasterio koordinatorė išskiria vieną iš naujausių klasterio narių pasiekimų – UAB „DUV” socialinę iniciatyvą. Įmonė pagamino skirtingos paskirties baldus – gultus ir lovas, pažymėtas LITUA prekiniu ženklu –Ukrainos žmonėms. Šie baldai itin kompaktiški, patogūs, greitai surenkami ir lengvai transformuojami, ypač reikalingi karo zonose, kad žmonėms nereikėtų miegoti ant žemės ar šaltų cementinių grindų. Siuntą tiesiai į Ukrainą pristatė ir baldus surinkti padėjo jų kūrėjai.

Į pagalbą įgyvendinant idėją buvo pasitelkti ir Vilnius Tech universiteto Dizaino katedros dėstytojai, kurie per itin trumpą laiką pasiūlė unikalų produktų dizainą. Baldų unikalumas slypi praktiškume – jiems surinkti nereikia nei varžtų, nei vinies, nei įrankių, be to, galima išardyti ir surinkti daugybę kartų. Visi produktai pagaminti Lietuvoje, yra saugūs ir patvarūs.

Klasteriui priklauso ir tokios Lietuvoje gerai žinomos įmonės kaip specializuotas gamybos procesų valdymo ir automatizavimo sistemas kurianti UAB „Kemek Engineering”, analitinius technologijų sprendimus siūlanti UAB „Sprana” ir su apšvietimo bei LED technologijomis dirbanti UAB „Baltled”. Pastaroji įmonė ne tik įrengė modernią apšvietimo sistemą Gamybos inovacijų slėnyje, bet ir yra atsakinga už išmanų Kauno Dariaus ir Girėno stadiono apšvietimą.

Stiprybė – bendrystėje

Klasterio nariai neabejoja, kad susiburti ir dirbti drauge buvo puiki idėja. Labiausiai džiugina įmonių noras dalintis informacija, teikti paslaugas vieni kitiems, vykdyti bendrus projektus ir dalyvauti įvairiuose renginiuose. „Bendravimas, bendradarbiavimas ir keitimaisis žiniomis – didžiausia klasterio vertybė”, – priduria J. Zubkauskienė.

Inovatyvios gamybos klasterio nariai taip pat tiki, kad steigiant naują klasterį, svarbiausia – įmonių suinteresuotumas ir aiškiai matoma nauda, kuri padeda sėkmingai kurti, parduoti ir eksportuoti produktus bei atverti naujas tarptautines rinkas verslui.

„Tokios nedidelės šalies kaip Lietuva įmonėms būtina kooperuotis ir burtis į klasterius, nes tai skatina jų konkurencingumą tarptautiniu mastu. Vienas lauke – ne karys, o veikdamos drauge įmonės pasiekia svarbių tikslų. Gamybos inovacijų slėnis – puikus pavyzdys ir sėkmės istorija, kaip per trumpą laiką buvo išvystytas itin reikšmingas projektas ir sukurta visa reikiama infrastruktūra gamybos inovatoriams”, – kitus savo idėja patikėti drąsina J. Zubkauskienė.

Kurdami Inovatyvios gamybos klasterį, jo steigėjai pasinaudojo Inovacijų agentūros koordinuojamo projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)” konsultacijomis ir paslaugomis. Klasterio kūrėjai dalyvavo ekspertų organizuojamuose renginiuose ir klasteriams skirtose konferencijose.

„Kryptinga pagalba Lietuvos klasterių bendruomenei per pastaruosius šešerius metus prisidėjo prie jos brandos, tarptautiškumo plėtros, paskatino inovacijų kūrimo procesus. Klasterių kuriama pridėtinė vertė savo nariams per veiklos sinergiją, bendro tiekimo galimybes, sutaupomus resursus, didesnį konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir kt. išryškėjo dar labiau, kai susidarė eilė krizinių situacijų. Tai, kad Lietuvoje natūraliai kuriasi nauji klasteriai tik įrodo, kad geras pavyzdys – užkrečiamas”, – sakė Inovacijų agentūros InoLink projekto vadovas Pranas Senapėdis.

Ateityje Inovatyvios gamybos klasteris tikisi išlikti gyvybinga, bendradarbiaujanti ir kurianti organizacija, kurios nariai jaučia aiškią pridėtinę vertę ir naudą. Jie tikisi, kad neilgai trukus klasteriui pavyks gauti prestižinę bronzinę meistriškumą žymą (angl. Bronze label) ir tapti labiau atpažįstamais Europoje. Projektą „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)” koordinuoja Inovacijų agentūra. Projektas skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatina jų augimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.